Incidenca e kariesit dentar nė nivelin e molarėve tė parė nė fėmijėrinė e hershme

Pedodonci | 30 Qershor 2022 |

Incidenca e kariesit dentar nė nivelin e molarėve tė parė nė fėmijėrinė e hershme

Nga Lara Figini


Kariesi dentar konsiderohet njė sėmundje kronike multifaktoriale, e cila ka pėsuar njė rėnie tė pėrgjithshme tė prevalencės nė dekadat e fundit, veēanėrisht nė fėmijėri, me pėrjashtim tė disa grupeve tė individėve, madje edhe disa grupeve tė dhėmbėve.

Pavarėsisht kėsaj, kariesi dentar mbetet njė problem serioz global i shėndetit publik.

Mėnyra e jetesės, vendimet dhe sjelljet shėndetėsore tė njė individi kushtėzohen kryesisht nga konteksti i tij mjedisor.

Nė kėtė kontekst, kariesi dentar ėshtė konsideruar si njė gjendje kronike multifaktoriale qė kėrkon kohė pėr t'u zhvilluar dhe pėr t'u bėrė klinikisht i zbulueshėm, kėshtu qė faktorėt e mundshėm tė rrezikut pėr zhvillimin ose pėrparimin e lezionit duhet tė vlerėsohen nė fillim edhe pasi tė zbulohen lezionet klinike.

Ndikimi i faktorėve individualė dhe kontekstualė nė fėmijėrinė e hershme nė incidencėn e kariesit dentar, veēanėrisht nė molarėt e parė tė pėrhershėm, thelbėsorė pėr pėrtypjen dhe elementėt kryesorė tė okluzionit, pėr t'u ruajtur tė paprekur pėr sa mė gjatė tė jetė e mundur, duhet vlerėsuar nė mėnyrė gjatėsore.

Tipologjia e kėrkimit dhe modaliteti i analizės

Nė njė studim tė botuar nė Caries Research, autorėt vlerėsuan ndikimin e faktorėve kontekstualė dhe individualė nė incidencėn e kariesit dentar nė molarėt e parė tė pėrhershėm.
Ky studim grupor 7-vjeēar u krye te fėmijėt e moshės 1-5 vjeē, i vlerėsuar fillimisht nė njė anketė tė kryer nė vitin 2010.

Kariesi dentar u vlerėsua fillimisht pėrmes International Caries Detection and Assessment System (ICDAS). Variabla individuale kontekstuale u mblodhėn nė kohėn fillestare dhe pėrfshinin tė dhėna pėr praninė e qendrave komunitare kulturore nė lagje, si dhe karakteristikat demografike, socio-ekonomike, psikosociale dhe biologjike.

Njė model regresioni Poisson me shumė nivele i karakteristikave individuale dhe kontekstuale tė incidencės sė kariesit dentar nė molarėt e parė tė pėrhershėm u pėrdor pėr tė studiuar ndikimin (rreziku relativ [RR] duke marrė parasysh njė interval besimi 95% [CI]).

Rezultatet

Nga 639 pjesėmarrėsit e vlerėsuar nė fillim, 449 u rivlerėsuan nė ndjekjen 7-vjeēare (shkalla e mbajtjes prej 70.3%). Mosha mesatare ishte 2.8 (SD 1.4) vjet nė fillim dhe 10.0 (SD 1.4) vjet nė ndjekje.
Prevalenca e pėrgjithshme e kariesit dentar tė patrajtuar nė dhėmbėt primar nė fillim ishte 28.8%; duke marrė parasysh vetėm fėmijėt e ndjekur pėr 7 vjet (449), prevalenca e kariesit dentar tė patrajtuar nė fillim ishte 28.3%.

Incidenca e kariesit dentar nė molarėt e parė tė pėrhershėm rezultoi tė ishte 18%. Nga tė gjitha sipėrfaqet e vlerėsuara tė molarit tė parė tė pėrhershėm, <1% u restauruan ose u mbyllėn dhe 75.5% e kėtyre restaurimeve kishin tė bėnin me sipėrfaqen okluzale.

Dallime statistikisht domethėnėse u shfaqėn pėr variablat individuale dhe kontekstuale. Fėmijėt qė nė fėmijėrinė e hershme jetonin nė njė lagje me qendra komunitare kulturore treguan njė rrezik 22% mė tė ulėt tė incidencės sė kariesit nė dhėmballėn e parė tė pėrhershme.

Nga ana tjetėr, fėmijėt qė jetonin nė familje me tė ardhura tė ulėta dhe me prindėr me perceptim tė dobėt tė shėndetit oral shfaqėn njė rrezik 34% dhe 56% mė tė lartė tė incidencės sė kariesit nė dhėmballėt e parė tė pėrhershėm, pėrkatėsisht, krahasuar me homologėt e tyre.

Konkluzionet

Nga tė dhėnat e kėtij studimi, tė cilat duhen vėrtetuar edhe nė punime tė tjera tė ngjashme, mund tė konstatohet se pėrcaktuesit socialė individualė dhe kontekstualė luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė incidencėn e kariesit nė molarėt e parė tė pėrhershėm.

Fėmijėt qė jetojnė nė lagje me qendra komunitare kulturore zhvillojnė njė incidencė mė tė ulėt tė kariesit dentar nė fėmijėrinė e tyre tė hershme nė nivelin e molarėve tė pėrhershėm. Gjithashtu, fėmijėt nga familjet me tė ardhura tė ulėta, prindėrit e tė cilėve kanė njė perceptim tė dobėt tė shėndetit oral kanė njė rrezik mė tė lartė tė incidencės sė kariesit.

Implikimet klinike

Rezultatet e kėtij studimi mund tė japin njė kontribut tė rėndėsishėm nė njohjen e pėrcaktuesve socialė, kontekstualė dhe individualė tė kariesit dentar nė molarėt e parė tė pėrhershėm.
Me kėto rezultate u bė e mundur identifikimi i grupeve tė rrezikut me anė tė karakteristikave tė identifikueshme nė nivel popullsie.

Megjithėse shumė strategji tė miratuara nė dekadat e fundit kanė kontribuar nė uljen e shkallės globale tė kariesit, politikat publike qė synojnė tė pėrmirėsojnė shėndetin social duhet tė shihen si njė prioritet kyē pėr reduktimin e mėtejshėm tė incidencės sė e kariesit, kryesisht nė molarėt e pėrhershėm.

Pėr mė shumė informacion:

• Frencken JE, Sharma P, Stenhouse L, Green D, Laverty D, Dietrich T. Global epidemiology of dental caries and severe periodontitis: a comprehensive review. J Clin Periodontol 2017 Mar;44(Suppl 18):S94-105.
• Emmanuelli B, Klöckner Knorst J, Rissotto Menegazzo G, Medeiros Mendes F, Machado Ardenghi T. The impact of early childhood factors on dental caries incidence in first permanent molars: a 7-year follow-up study. Caries Res 2021;55:167-73.

 



Pėr tė votuar duhet tė vendosni kredencialet tuaja nė Medikey
Nuk ėshtė interesantPak interesantInteresantShumė interesantEkstremisht interesant
( 0 votim / mesatar )
LOGIN


© LIFE SHPK   |   NIPT L41629010D