Fluori mbetet i rėndėsishėm, por thelbėsor ėshtė modifikimi i mikrobiomės orale

Higjiena dhe Parandalimi | 10 Mars 2021 |

Fluori mbetet i rėndėsishėm, por thelbėsor ėshtė modifikimi i mikrobiomės orale


Rėndėsia e tė pasurit njė higjienė korrekte orale pėrmes produkteve specifike, synon ruajtjen (ose rivendosjen, si nė rastin e disbiozės) e njė mikrobiome orale tė ekuilibruar. Nė mėnyrė fiziologjike, ky veprim, siē shpjegohet ndodh pėrmes disa funksioneve tė shkaktuara nga pėshtyma nė dhėmbė (pėrmes lubrifikimit, mbrojtjes kundėr demineralizimit, rimineralizimit) dhe mbi tė gjitha nė mikroorganizma (veprime antivirale, antibakteriale dhe antifungale). Prandaj enzimat dhe proteinat e pranishme nė pėshtymė pėrfaqėsojnė vijėn e parė tė mbrojtjes kundėr problemeve tė gojės.

Kjo ėshtė arsyeja pse njė pastė dhėmbėsh qė pėrmban enzima dhe proteina nė formulimin e saj, nėse pėrdoret ēdo ditė, pėrmirėson mbrojtjen natyrore tė pėshtymės dhe promovon higjienėn e plotė tė gojės. Nė veēanti, nė pėshtymė, tre enzima (amiloglukozidaza, oksidaza e glukozės dhe laktoperoksidaza) dhe tre proteina (lizozima, laktoferina dhe kolostrumi si njė burim i imunoglobulinės) luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė kėtė drejtim. Mė hollėsisht, tre pėrbėrės kryejnė njė veprim specifik antimikrobik: laktoferina (e cili pengon rritjen e baktereve tė varura nga hekuri dhe aderimin mikrobik, d.m.th. formimin e biofilmit), lizozima (e cila ndėrpret formimin e mureve tė qelizave bakteriale, degradon dhe ndihmon nė frenimin e baktereve metabolizmi i glukozės) dhe laktoperoksidaza (pėrgjegjėse pėr formimin e produkteve mikrobicide si hipotiokianiti).

Janė kryer prova klinike tė cilat kanė treguar se, pas pastrimit tė dhėmbėve me njė pastė dhėmbėsh qė pėrveē fluorit, pėrmban edhe enzima dhe proteina, krahasuar me njė pastė dhėmbėsh fluoride standarde, nivelet e peroksidit tė hidrogjenit dhe pėshtymės ishin dukshėm mė tė larta nė  aktivitetin e pėshtymės (faktorėt mbrojtės).

Nė veēanti, njė studim inovator i mikrobiomikės synon tė pėrcaktojė efektin e njė pastė dhėmbėsh fluoride qė pėrbėhet nga njė kombinim i enzimave dhe proteinave nė profilet e pllakave pėr njė periudhė prej 14 javėsh krahasuar me pėrdorimin e njė pastė dhėmbėsh me pėrbėrje fluori standard. Studimi u krye nė 111 vullnetarė tė shėndetshėm, duke pėrdorur pėr 4 javė njė produkt kontrolli dhe mė pas pėr 14 javė produktet e provės (kontroll ose enzimė dhe proteina). Mostrat e pllakave, tė mbledhura nė fillim dhe pas 14 javėsh, u analizuan duke pėrdorur teknikėn e sekuencės sė gjeneratės sė fundit (Next Generation Sequencing). Bakteret ADN tė nxjerra nga mostrat e pllakave u pėrpunuan pėr tė lejuar analizėn e mikrobiomės nė nivelin e specieve.

Identifikimi i specieve u krye me qendrat e kėrkimit gjenomik me famė botėrore duke pėrdorur bazėn e tė dhėnave orale tė mikrobiomave. Llojet bakteriale mė pas u klasifikuan nėse shoqėroheshin me probleme shėndetėsore ose tė gengivave, me njė pėrmbledhje tė literaturės shkencore. Me anė tė analizave statistikore, rezultati u analizua pėrfundimisht nė kėrkim tė ndryshimeve nė komunitete dhe nė speciet individuale.

Ndėrsa nuk u vėrejtėn ndryshime tė rėndėsishme midis komuniteteve bakteriale nė fillim, pas 14 javėsh kishte njė ndryshim tė rėndėsishėm nė profilin e komunitetit pėr pjesėmarrėsit qė pėrdorin pastėn e dhėmbėve tė provės, por nuk kishte ndryshim pėr ata qė pėrdorin pastėn e dhėmbėve tė kontrollit. Ndryshimet nė nivelin e specieve nė bollėkun relativ me kalimin e kohės u vlerėsuan mė pas pėr subjektet qė pėrdorin produktin qė do tė testohej. (Duhet tė kujtojmė se bakteret e shoqėruara me shėndetin oral dhe ato tė shoqėruara me probleme bashkėjetojnė nė biofilmin e pllakės dhe provat e fundit tregojnė se ėshtė bollėku i tyre relativ ėshtė i rėndėsishėm pėr shėndetin oral).

Tė dhėnat e rezultateve tė studimit klinik gjatė 14 javėve treguan se pasta e dhėmbėve tė proteinave tė enzimės, krahasuar me kontrollin, rriti nė mėnyrė tė konsiderueshme disa baktere tė lidhura me shėndetin oral nė mikrobiomėn e pllakės orale dhe uli disa tė shoqėruara me probleme orale duke rezultuar nė njė komunitet mikrobik me njė shoqatė mė tė fortė me shėndetin oral sesa nė situatėn fillestare. Ėshtė hera e parė qė njė pastė dhėmbėsh  tregon se mund tė zhvendosė ndjeshėm mikrobiomėn orale nė nivelin e specieve.

Nė pėrfundim, studimi tregoi se njė pastė dhėmbėsh me enzima dhe proteina mund tė modulojė mikrobiomėn orale, duke krijuar njė komunitet me njė shoqatė mė tė fortė me shėndetin e mishit tė dhėmbėve. Rezultatet gjithashtu konfirmojnė qė pėrdorimi i njė pastė dhėmbėsh qė rrit faktorėt mbrojtės tė pėshtymės (p.sh. peroksid hidrogjeni dhe lizozima) ėshtė e rėndėsishme nė promovimin e higjienės orale. Kjo e fundit mund tė promovohet duke mbėshtetur njė mikrobiomė simbiotike ose tė ekuilibruar me zgjedhjen e produktit, dietėn dhe mėnyrėn e jetesės.



Pėr tė votuar duhet tė vendosni kredencialet tuaja nė Medikey
Nuk ėshtė interesantPak interesantInteresantShumė interesantEkstremisht interesant
Interesant ( 10 votim / mesatar 3 )
LOGIN


© LIFE SHPK   |   NIPT L41629010D